Publikacijos

„Aukšti profesionalaus darbo kokybės standartai” (IFLR1000, 2017)

2019.12.02

Aneta Blaževič. Interviu radijo stočiai Znad Wilii apie vartojimo kredito davėjo ir gavėjo teises bei pareigas

PRIMUS DERLING teisininkė ir Lietuvos Lenkų Teisininkų Sąjungos narė Aneta Blaževič radijo stoties „Znad Wilii“ rubrikoje “Sąmoningas pilietis“ pasidalino su klausytojais įžvalgomis vartojimo kreditų tema, pristatė vartojimo kredito davėjo ir gavėjo teises ir pareigas, išplaukiančias iš 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, bei pasidalino komentarais, susijusiais su svarbiausia informacija, su kuria vartotojas turėtų susipažinti prieš imdamas vartojimo kreditą.

Didelį klausytojų susidomėjimą sukėlė gvildentas klausimas dėl vartotojo teisės į išankstinį vartojimo kredito grąžinimą. Žemiau straipsnyje teisininkė Aneta Blaževič išsamiau pristato šią temą.
Visą interviu lietuvių kalba prašome skaityti žemiau ⇓ arba klausyti ⇒ radijo stoties laidų įrašų lenkų kalba: vol. 1, vol.2 & vol.3.


Išankstinis vartojimo kredito grąžinimas

Vartotojui suteikiama teisė grąžinti vartojimo kreditą anksčiau laiko yra kildinama iš 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48) 16 str. 1 d., pagal kurį vartotojas turi teisę bet kuriuo metu visiškai ar iš dalies grąžinti savo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Atitinkamai, vadovaujantis 2010 m. gruodžio 23 d. Vartojimo kredito įstatymo 17 str. 1 d. pagrindu, vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o, tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartojimo kredito gavėjas šia teise gali pasinaudoti per visą vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpį, o vartojimo kredito davėjas negali šios teisės riboti ar nepagrįstai apsunkinti galimybę vartotojui ja pasinaudoti.

Tačiau reikia pažymėti, kad nei Vartojimo kredito įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai, reglamentuojantys vartojimo kredito suteikimą, nenurodo tvarkos, pagal kurią kredito gavėjas galėtų pasinaudoti teise bet kuriuo metu įvykdyti visus ar dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir teise sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Kita vertus, vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 17 p. nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turėtų būti numatyta tvarka, pagal kurią vartojimo kredito gavėjas galėtų pasinaudoti teise grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino. Iš to seka, kad įstatymas leidžia vartojimo kredito sutarties šalims dėl šių teisių įgyvendinimo susitarti vartojimo kredito sutartyje. Tačiau reikėtų pažymėti tai, kad vartojimo kredito sutartyje numatytos išankstinio vartojimo kredito grąžinimo priemonės savaime negali atimti iš kredito gavėjo teisės grąžinti vartojimo kreditą ar pernelyg apsunkinti kredito ar jo dalies grąžinimo bet kuriuo metu ir (arba) teisės reikalauti sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

Praktikoje sutarties sąlygomis, kurios nepagrįstai apsunkintų vartotojo teisę grąžinti kreditą ar jo dalį anksčiau laiko, laikomos tokios vartojimo kredito sutarties sąlygos, kaip: nustatomas itin ilgas (apie 30 dienų) informavimo apie išankstinį vartojimo kredito grąžinimą terminas, nustatomos konkrečios datos (paskutinė mėnesio diena ir kt.), kada vartojimo kredito gavėjas gali pasinaudoti teise grąžinti vartojimo kreditą anksčiau laiko.

Kadangi vartojimo kredito gavėjas savo nuožiūra gali įvykdyti ne visą prievolę, o tik jos dalį, svarbu, kad vartojimo kredito sutartyje būtų aiškiai nustatytos vartojimo kredito dalies grąžinimo pasekmės, t. y., kaip bus įskaitytas išankstinis vartojimo kredito mokėjimas ir kaip bus toliau vykdoma sutartis, pvz., ar išankstinis vartojimo kredito dalies grąžinimas sutrumpins vartojimo kredito grąžinimo terminą, paliekant nepakeistą mėnesio įmokų dydį, ar mėnesio įmokos bus mažinamos nekeičiant vartojimo kredito grąžinimo termino.

Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 17 str. 1 d. nurodo ne tik palūkanų, bet ir išlaidų (komisinių ir visų kitų mokesčių, susijusių su vartojimo kredito sutartimi) sumažinimą, kurie kartu sudaro bendrą vartojimo kredito kainą. Išlaidos, kurios yra įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą yra nurodytos Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 3 d. (priimtas remiantis Direktyvos 2008/48 3 str. g punktu). O tai reiškia, kad, jei visas vartojimo kreditas bus grąžintas iki sutartyje nurodyto termino, bendra vartojimo kredito kaina mažinama visų galimų vartojimo kredito išlaidų atžvilgiu, neatsižvelgiant į jų pobūdį ir neatsižvelgiant į tai, kada šias išlaidas faktiškai patyrė vartojimo kredito gavėjas, su išimtimi, kad šis sumažinimas yra proporcingas, t .y., jis susijęs su laikotarpiu nuo faktinės vartojimo kredito grąžinimo dienos iki sutartyje nurodytos galutinės grąžinimo dienos.

Mūsų praktikoje kiek esame susidūrę su tokiais atvejais, nagrinėjama vartotojo teisė ne visada taikoma pilna apimtimi būtent todėl, kad, vartotojui grąžinus kreditą anksčiau laiko, kreditorius, kaip taisyklė, perskaičiuoja ir sumažina tik kredito palūkanas proporcingai sutrumpintam kredito terminui, neįtraukdamas visų kredito gavėjo patirtų pradinių išlaidų, tokių kaip sutarties sudarymo mokestis, administraciniai, tarpininkavimo mokesčiai ir kt. Vartotojai tuomet dėl žinių šiuo klausimu stokos dažnai nepilnai naudojasi savo teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.

Šiame kontekste svarbu paminėti gana neseniai priimtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. C-383/18. Šioje byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), sprendęs prejudicinį klausimą dėl Direktyvos 2008/48 16 str. 1 d ir 3 str. g punkto išaiškinimo, pažymėjo, kad šios nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, jog vartotojo teisė sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą kredito išankstinio grąžinimo atveju apima visas išlaidas, kurios buvo patirtos vartojimo kredito gavėjo. Taigi ESTT sprendimas išsklaidė abejones ir dar kartą patvirtino, kad mažinamos turėtų būti ne tik palūkanos, bet ir visos kitos išlaidos, patenkančios į bendrą vartojimo kredito kainos apibrėžimą. Belieka tikėtis, kad Europos praktika dėl bendros vartojimo kredito kainos sumažinamo vartojimo kredito išankstinio grąžinimo atveju bus taikoma ir Lietuvoje veikiančių vartojimo kreditų davėjų.


Radijo laidos įrašų autorinės teisės priklauso Lietuvos Lenkų Teisininkų Sąjungai.