Publikacijos

„Aukšti profesionalaus darbo kokybės standartai” (IFLR1000, 2017)

2019.09.23

Ingrida Maciūtė: eksperto nuomonė. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeisiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą. Naujasis nemokumo reglamentavimas įneša nemažai naujovių tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto procese. Ingrida Maciūtė, PRIMUS DERLING teisininkė, išskiria šias pagrindines naujoves nemokumo procese:

1. Keičiasi nemokumo sąvoka. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas įmonės nemokumą sieja su būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tuo tarpu naujasis reglamentavimas nemokumą sieja su juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, naujuoju įstatymu nustatomos dvi alternatyvios sąlygos, kada juridinis asmuo laikomas nemokiu. Kaip matyti, vertinant juridinio asmens mokumą remiantis naujuoju reguliavimu, nebelieka reikalavimo vertinti pradelstus įmonės įsipareigojimus, t.y. pakanka nustatyti, kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių, įskaitant ir tų, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs. Tai gali sukelti problemų vertinant įmonių, prisėmusių ilgalaikius įsipareigojimus, mokumą. Be to, pagal naująjį reglamentavimą juridinio asmens įsipareigojimai lyginami ne su puse į balansą įrašyto turto verte, o su visu juridinio asmens turtu, kuris nustatomas atsižvelgiant ne į įmonės balansą (kaip yra šiuo metu), o į realią juridinio asmens turto vertę. Manytina, kad tai, jog įmonės įsipareigojimai lyginami su visa juridinio asmens turto verte užtikrina „antro šanso“ įmonėms, patiriančioms trumpalaikių finansinių sunkumų, suteikimą.

2. Keičiasi nemokumo inicijavimo tvarka. Pagal naująjį reglamentavimą, tiek juridinio asmens vadovui, tiek kreditoriui ar likvidatoriui inicijuojant nemokumo procesą, būtina išsiųsti pranešimą kreditoriams ir / ar juridiniam asmeniui, nustatant ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą įvykdyti prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Ir tik tuo atveju jeigu per nurodomą terminą nėra įvykdoma kreditoriaus prievolė, nesusitariama dėl pagalbos ir nepriimamas sprendimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, juridinio asmens vadovas, likvidatorius ar kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Taigi, naujuoju reguliavimu įtvirtinama galimybė juridiniam asmeniui ir kreditoriams susitarti dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti suteikimo. Siekiant sudaryti susitarimą dėl pagalbos, įstatymas numato asmeniui galimybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas įtvirtina itin reikšmingą naujovę, suteikiančia teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylą ir juridinio asmens kreditoriams, kurių pradelsti reikalavimai viršija 10 MMA.

3. Lengvesnis „tuščių“ įmonių likvidavimas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu įtvirtinama naujovė, nustatant, jog tais atvejais, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, taip pat jei asmuo, pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neįmoka į teismo depozitinę sąskaitą sumos, reikalingos bankroto proceso administravimo išlaidoms, o nemokumo administratorius nesutinka prisiimti bankroto administravimo išlaidų rizikos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Ši naujovė pavedanti įmones likviduoti Juridinių asmenų registro tvarkytojui neabejotinai leis lengviau likviduoti visiškai veiklos nevykdančias ir jokio turto neturinčias įmones, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju nebus atliekamas juridinio asmens sudarytų sandorių patikrinimas, tikėtina, kad tai gali padėti juridinių asmenų vadovams ir / ar dalyviams išvengti atsakomybės taikymo.

4. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pasikeitimai. Naujasis reglamentavimas šiek tiek pakeičia kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatant, kad pirmąją eile tenkinami kreditorių, suteikusių juridiniam asmeniui naują ir / ar tarpinį finansavimą, reikalavimai, taip pat su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai, reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą bei reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Antrąją eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Taigi, kaip matyti, pagal naująjį reglamentavimą, sujungiami darbuotojų reikalavimai ir valstybės institucijų, veikiančių mokesčių administravimo srityje, reikalavimai (kurie anksčiau buvo tenkinami tik antrąja eile), taip pat prioritetiniais tampa reikalavimai, kylantys iš juridiniam asmeniui suteikto finansavimo (tai įtvirtinta atsižvelgiant į naujuoju įstatymu nustatytą galimybę juridiniam asmeniui ir kreditoriams susitarti dėl pagalbos suteikimo), be to, pirmojoje eilėje atsiduria ir reikalavimai, kylantys iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Iš pirmosios eilės reikalavimų išbraukiami reikalavimai dėl žalos sveikatai ir gyvybei atlyginimo bei žemės ūkio subjektų reikalavimai sumokėti už parduodamus žemės ūkio projektus. Pažymėtina, kad iš naujojo reglamentavimo nėra aišku, kokia eilės tvarka tenkinami visi pirmojoje eilėje esantys reikalavimai, t.y. kam suteikiamas prioritetas – darbuotojų reikalavimams ar, pavyzdžiui, valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokesčių administravimo. Tai neabejotinai įneša šiek tiek neaiškumo ir sumenkina darbuotojų reikalavimų prioritetą.

5. Galimybė parduoti juridinį asmenį. Dar viena naujovė – galimybė parduoti juridinį asmenį, kaip turtinį kompleksą. Įstatymas įtvirtina, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui privalo pateikti nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo, pagrindžiant, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai. Sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas. Tokia galimybė parduoti juridinį asmenį neabejotinai bus naudinga įmonėms, vykdančioms specifinę veiklą, turinčioms specialią gamybinę įrangą bei joms pritaikytas patalpas, kurių visas turtas kaip visuma turėtų didesnę vertę, nei parduodamas atskirai.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas įtvirtina ir daug kitų naujovių, susijusių tiek su juridinio asmens prievolių vykdymu bankroto metu, tyčiniu bankrotu, juridinio asmens vadovo ir / ar dalyvio atsakomybe, taip pat nemokumo administratorių veikla. Visi šie pakeitimai keičia nemokumo sistemą, suteikia procesui lankstumo (kaip, pavyzdžiui, galimybė susitarti dėl pagalbos juridiniam asmeniui suteikimo), tačiau tuo pat metu įneša ir šiek tiek neaiškumų, kurie, manytina, bus užpildyti teismams taikant naująjį įstatymą ir formuojant teisės aiškinimo taisykles.